Didžiasalyje įsižiebė žalia šviesa gyvenimui!

Šiandien žalia spalva suspindo ir Ignalinos Didžiasalio „Ryto“ gimnazija! 

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, čia gimė kai kas daugiau nei graži iniciatyva. Gimė bendrystė, nuoširdumas ir priminimas, kad kiekvienas žmogus, kiekvienas jausmas ir kiekviena istorija yra svarbūs.

Jau nuo trečiadienio Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė kvietė mokinius ir mokytojus stabtelėti prie stendo „Žalia šviesa gyvenimui“ ir palikti jame mažą dalelę savęs.

Vieniems tai buvo palinkėjimas, kitiems – pažadas sau. Kažkas pasidalijo džiaugsmu, kažkas galbūt išdrįso užrašyti liūdesį, nerimą ar tai, ko garsiai pasakyti nedrąsu...

 Ir tai yra nuostabu. Nes psichikos sveikata – ne vien šypsenos ir geros emocijos. Tai ir drąsa pripažinti, kad kartais būna sunku. Tai žinojimas, kad nereikia visada būti stipriam, kad galima kalbėti, jausti, prašyti pagalbos ir būti išgirstam.

 Tuo metu kitose klasėse darbščios rankos kūrė žibintus. Ir štai jie suspindo žaliai – tarsi mažos vilties, tikėjimo ir gerumo švieselės!

O kai prie iniciatyvos prisijungė ir gimnazijos administracija, simboliškai uždegusi žalią šviesą, tapo aišku – tai ne vieno žmogaus, ne vienos klasės, o visos mokyklos bendruomenės diena. 

Kaip gera ir kaip prasminga matyti, kai mokiniai, mokytojai ir administracija susivienija dėl vieno tikslo – priminti, kad žmogaus emocinė savijauta rūpi mums visiems.

Šiandien didžiuojamės ne tik žaliai suspindusia gimnazija, gražiais žibintais ar nuoširdžių žodžių pilnu stendu. Labiausiai didžiuojamės žmonėmis, kurie neliko abejingi. Kurie prisijungė, kūrė, rašė, palaikė ir savo buvimu parodė, kad bendrystė gali būti pati gražiausia šviesa.

Nuoširdus AČIŪ visai Ignalinos Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos bendruomenei – mokiniams, mokytojams ir administracijai! Už jautrumą, kūrybiškumą, vienybę ir už tai, kad uždegėte ne tik žalią šviesą, bet ir viltį vieni kitų širdyse. 

Tegul ši žalia šviesa neužgęsta pasibaigus Psichikos sveikatos dienai. Tegul ji šviečia kasdien – mūsų žodžiuose, poelgiuose, santykiuose ir gebėjime pastebėti šalia esantį.

Nes kartais užtenka vieno žmogaus, kuris pasako: „Aš tave girdžiu.“ O kai tokių žmonių – visa bendruomenė, šviesos tampa gerokai daugiau.